Prof Nicholas Owens, Škotijos jūrų mokslų asociacijos direktorius, atradimą, kad deguonis ne tik kaupiamas, bet ir sukuriamas neapšviestose Žemės vandenynų gelmėse, apibūdino kaip „vieną įdomiausių pastarojo meto atradimų vandenynų moksle“. SAMS).
SAMS vadovaujamos komandos identifikavimas, ką jie vadina „tamsiuoju deguonimi“ 4 km po Ramiojo vandenyno paviršiumi, apie kurį pranešta šią savaitę atliktame tyrime, meta iššūkį ankstesniam moksliniam sutarimui, kad deguonį gali sukurti tik augalai ir dumbliai, paverčiantys saulės šviesos energiją.
Šis atradimas netgi suabejojo, kaip atsirado gyvybė Žemėje, ir greičiausiai bus dar vienas argumentas prieš giliavandenių iškasenų gavybą.
Profesorius Andrew Sweetmanas iš Obano SAMS ir tarptautinė mokslininkų komanda nustatė tamsųjį deguonį, atlikdami lauko darbus laivuose, siekdami įvertinti galimą giliavandenės kasybos poveikį Ramiojo vandenyno Clarion-Clipperton zonoje (CCZ) tarp Havajų ir Meksikos.
„Kad planetoje prasidėtų aerobinis gyvenimas, turėjo būti deguonies, ir mes supratome, kad deguonies tiekimas Žemėje prasidėjo nuo fotosintetinių organizmų“, – sako prof. Sweetmanas. „Tačiau dabar žinome, kad jūros gelmėse, kur nėra šviesos, gaminamas deguonis. Todėl manau, kad turime iš naujo apsvarstyti tokius klausimus: kur galėjo prasidėti aerobinis gyvenimas?

„Baterijos uoloje“
Giliavandenės kasybos įmonės siekia išgauti polimetalinius mazgus, esančius visame jūros dugne CCZ. Juose yra metalų, tokių kaip manganas, nikelis ir kobaltas, naudojami ličio jonų baterijoms gaminti.
Profesoriaus Sweetmano komanda nustatė, kad šie mazgeliai turi labai didelį elektros krūvį, dėl kurio gali vykti „jūros vandens elektrolizė“ – natūralus sūraus vandens padalijimas į vandenilį ir deguonį. Procesui reikalinga tik lygiavertė AA baterijos įtampa, apie 1.5 V.
Analizuodama kelis mazgelius, komanda užfiksavo iki 0.95 volto rodmenis ant jų paviršių ir padarė išvadą, kad mazgeliams susikaupus gali atsirasti žymiai didesnė įtampa, dėl kurios susidaro tamsus deguonis.
„Dėl šio atradimo mes sukūrėme daug neatsakytų klausimų ir manau, kad turime daug pamąstyti, kaip išgauti šiuos mazgelius, kurie iš tikrųjų yra uolienų baterijos“, – sakė profesorius Sweetmanas.
„Kai pirmą kartą gavome šiuos duomenis, manėme, kad jutikliai yra sugedę, nes kiekviename giliavandeniame tyrime buvo matyti, kad deguonis buvo suvartojamas, o ne gaminamas. Grįždavome namo ir iš naujo sukalibruodavome jutiklius, bet per 10 metų šie keisti deguonies rodmenys vis pasirodydavo.
„Nusprendėme naudoti atsarginį metodą, kuris veikė kitaip nei mūsų naudojami optodiniai jutikliai, ir, kai abu metodai grįžo su tuo pačiu rezultatu, žinojome, kad turime kažką naujoviško ir neapgalvoto.
Pergalvok apie evoliuciją
Prof. Sweetmanas anksčiau dalyvavo nustatant saugomas jūrų teritorijas (MPA) aplink Clarion-Clipperton zoną, įvertindamas biologinę įvairovę tam tikrose vietovėse, kuriose, manoma, reikėtų vengti galimos giliavandenės kasybos. Dabar jis mano, kad įvertinimą gali reikėti peržiūrėti atsižvelgiant į naujus įrodymus.
„Dėl deguonies gamybos atradimo ne fotosintezės proceso metu turime permąstyti, kaip galėjo kilti sudėtingos gyvybės evoliucija planetoje“, – komentavo profesorius Owensas.
„Įprasta nuomonė yra tokia, kad deguonį pirmą kartą prieš maždaug tris milijardus metų pagamino senovės mikrobai, vadinami melsvadumbliais, o vėliau palaipsniui vystėsi sudėtinga gyvybė. Galimybė, kad buvo alternatyvus šaltinis, reikalauja, kad mes radikaliai permąstytume. Tyrimas paskelbtas šią savaitę Gamta Geoscience.
Taip pat „Divernet“: KAIP O2 LYGIO KEITIMAS ĮTAkoja JŪRŲ GYVYBĘ?, NEGYVŲJŲ ZONŲ AUGIMAS KELIA SUsirūpinimą, BANGINIŲ MEDŽIAGOS TAUTAS PIRMOJI SUTEIKĖ GILIVŪRINĖS KASYBOS, DAUGUMAS GYVENIMO GIULININKŲ TIKSLINĖJE ZONOJE MOKSLO NAUJA