Nesvarbu „The New Black“, povandeniniai fotografai mielai laikosi „Black is Black“, nes jūs negalite to įveikti kaip būdo paslėpti dalykus, kurių nenorime matyti savo nuotraukose, sako ALEX MUSTARD.
„Svarbiausia yra valdyti foną ir kuo daugiau nešvarumų galime paslėpti, tuo geriau“
STILIUS NIEKADA IŠ MADOS IŠEINA, taip sakoma. Žinia ta, kad nors mados ateina ir praeina, kai kurios išvaizdos yra nesenstančios.
Taip pat skaitykite: World ShootOut: 964 dalyviai taikė masalą
Nebijokite, tai nėra straipsnis apie neopreno eleganciją. Vietoj to, po kelių mėnesių aptaręs naujas fotografijos tendencijas, noriu grįžti prie vienos iš klasikų.
Tarp madingų kiekvieną sezoną nauja spalva pasirenkama kaip nauja juoda. Rožinė, oranžinė, raudona, ruda atėjo savo eilė kaip nauja juoda. Tačiau povandeniniams fotografams sena gera juoda ir toliau atlieka velniškai puikų darbą.
Neseniai grįžau iš Lembeh, nardymo nuo purvo branduolio Šiaurės Sulavesio mieste, Indonezijoje. Lembeh neabejotinai yra vienas iš nardymo pasaulio stebuklų, primenantis mums, kad kai kurie iš geriausių vandenyno įspūdžių pateikiami mažiausiose pakuotėse.
Tai puiki vieta fotografui, vienintelis trūkumas – visas baisus juodas smėlis!
Nardymas vulkaniniu smėliu reiškia ne tik didesnį O žiedo valymą, bet ir sukuria vieną iš prasčiausių nuotraukų fonų, kokį tik galima įsivaizduoti.
Tai yra Lembeh fotografijos paradoksas, tai vieta su geriausiais objektais, bet prasčiausiu fonu. Jei tai būtų tik gryni bazalto grūdeliai, būtų gerai, bet problema ta, kad susimaišę balti kriauklių fragmentai, skirtingų spalvų dantyti akmenys ir snarglūs dumbliai. Muck yra tinkamas vardas.
Norint sukurti akį traukiančius nardymo vaizdus, svarbiausia yra ne rasti gerą objektą, o valdyti foną. Ir kuo daugiau nešvarumų galėsime paslėpti, tuo geriau.
JUODAS FONAS yra povandeninio fotografo numatytosios nuostatos. Pirmas maršrutas – paprasčiausias būdas sukurti galingas nuotraukas. Švarus juodas fonas pagerina kompozicijos grafines savybes ir išryškina spalvingus objektus.
Juodą foną sukurti nesunku, bet tai neatsitiktinai. Norėdami sukurti juodą foną dienos šviesoje, turime naudoti uždarą diafragmą, greitą užrakto greitį ir mažą ISO.
Jie sujungiami, kad sumažintų mūsų nuotraukų aplinkos šviesą, kad šviesa būtų tik iš mūsų blykstės arba stroboskopų.
Tada turime apšviesti objektą, o ne foną, nes tai lengviausia kadruojant atviras vanduo. Vanduo neatspindi blykstės šviesos atgal į fotoaparatą, todėl jis atrodys juodas.
Dažnai norint rasti tinkamą požiūrį, kad būtų galima atrakinti šią kompoziciją, reikia šiek tiek susisukti – tai vadiname juodo fono uždirbimu.
Jei jums per daug patogu, jūs nepakankamai stengiatės!
Dalyko pasirinkimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Ieškokite dalykų, kurie yra ant kažko, o ne tų, kurie glaudžiasi depresijoje!
Deja, Lembeh daugelis objektų yra jūros dugne, todėl turime pakeisti savo apšvietimo techniką.
Turiu du mėgstamiausius juodo fono kūrimo būdus, kai dirbu su subjektais, sėdinčiais ant smėlio: „Snooting“ ir „Inward Lighting“.
Šios dvi technikos leidžia apšviesti objektą, o ne foną, o tai reiškia, kad visur, kur yra gyvūnas, galime apšviesti jį, o ne tai, kas yra už nugaros, palikdami jį juodą.
Abu metodai garsėja kaip sudėtingi nustatyti, tačiau svarbiausia išlaikyti tą patį atstumą nuo fotoaparato iki objekto. Tai reiškia, kad kai žiūrime į savo nuotraukas ir koreguojame stroboskopų taikymą, gauname norimą efektą.
Pirmas žingsnis yra įrėminti objektą taip, kaip norime, o tada užfiksuoti fokusavimą. Jei jau naudojate fokusavimą atgal arba nykščiu, tai tiesiog reiškia, kad fokusavimo mygtuko nebespauskite.
Arba galime tiesiog perjungti fotoaparatą iš automatinio fokusavimo į rankinį fokusavimą, kad jis nefokusuotų.
Makrokomandoms renkuosi optinius snootus, tokius kaip Retra Light Shaping Device, kuris naudoja objektyvą, kad sutelktų spindulį į prožektorių.
Dėl to prožektorius tampa daug ryškesnis, todėl lengviau sukurti juodą foną, nes vis tiek galiu naudoti mažą ISO ir mažą diafragmą.
Aš visada dirbu taip, kad snukis būtų vienoje linijoje su objektyvu, vertikaliai virš prievado arba horizontaliai šalia prievado. Tai labai palengvina taikymą, nes reguliuojami tik pirmyn ir atgal, o ne trimis matmenimis.
Jei turite pasiruošusį bičiulį, vis tiek lengviau paprašyti jo ar jos laikyti ir nukreipti snūduriuotą blykstę. Tačiau gali būti sunku jį visiškai nejudinti, ir aš iš tikrųjų renkuosi lėtesnį, bet galiausiai tikslesnį metodą, kuriuo taikysiu save.
VIDAUS APŠVIETIMAS yra technika, kuri apšviečia priekinio plano objektą, o ne foną. Tai taip pat yra daugiau nei paprastas problemų sprendimas, nes iš abiejų pusių nukreipta šviesa paryškina objekto tekstūrą.
Galingas vidinio apšvietimo efektas atsiranda tik tada, kai jį tinkamai nustatome.
Pirmiausia turime stumti savo blyksnius į priekį, kad jie atitiktų temą. Jie turi būti pakankamai plačiai vienas nuo kito, kad būtų už objektyvo matymo kampo, kad būtų išvengta blyksnių.
Tai reiškia, kad šią techniką galime naudoti tik tiems dalykams, kuriuose aplink juos yra vietos dirbti.
Kitas žingsnis yra pasukti strobelius taip, kad jie būtų nukreipti atgal į mus. Tai reiškia, kad objektą apšvies tik vidinė spindulio pusė, o už jos bus juoda. Gali prireikti kelių kadrų, kad apšvietimas būtų absoliučiai įjungtas, tuo pat metu šiek tiek pakoregavus stroboskopo taikymą.
Visose šiose technikose naudojamas klasikinis žemo ISO, greito užrakto greičio ir uždaros diafragmos derinys, siekiant numalšinti aplinkos šviesą.
Tada reikia kruopščiai apšviesti tik objektą, kadruodami arba naudodami pažangias apšvietimo technologijas, kad juoda spalva niekada neišeitų iš mados.
| PRADĖJIMO PATARIMAS Kai kuriuose kompaktiniuose fotoaparatuose diafragma yra atviresnė (f/8 yra didžiausia). Tai apsunkina juodo fono kūrimą šviesiomis sąlygomis. Naudokite mažiausią ISO ir kiek įmanoma padidinkite užrakto greitį. Kartais gali tekti laukti tamsesnių sąlygų, gilesnių ar į dienos pabaigą.VIDURIO VANDENS PATARIMAS IŠPLĖSTINIS PATARIMAS |
