Senovės romėnų laivo, gabenusio net 2000 amforų, nuolauža buvo rasta 70 m gylyje nuo Kabreros, nedidelės negyvenamos salos prie pietų Maljorkos, ir jas nardė archeologų komanda.
Balearų jūrų archeologijos studijų institutas (IBEAM) pernai buvo įspėtas, kai Kabreros archipelago jūrų ir sausumos nacionaliniame parke dirbantys žvejai pranešė savo tinkluose radę amforos fragmentų.
Praėjusį balandį archeologai šią vietą ištyrė ROV ir aptiko ovalų 15 m ilgio ir 10 m pločio amforų piliakalnį.
Spalio mėn. povandeniniai archeologai Javieras Rodriguezas, Sebastianas Munaras Pandozi ir Enrique Aragón kartu su techniniais narais Jordi ir Jose Maria Chias Alberdi nardė nuolaužą. Naudodami uždaros grandinės rebreathers, leidžiančius 40 minučių apačios laiką, jie galėjo užfiksuoti 2000 didelės raiškos vaizdų analizei.
Manoma, kad indas datuojamas III ar IV mūsų eros amžiuje ir jame buvo prekiaujama garumu – fermentuotu žuvies padažu, kuris senovėje buvo laikomas delikatesu. Laivo maršrutai būtų buvę tarp Šiaurės Afrikos, Ispanijos, Prancūzijos ir Romos.
Atrodo, kad didžioji dalis krovinio išliko savo pradinėje padėtyje, o laivo medienos liekanos, kurios gali būti net 20 m, palaidotos tikriausiai nepažeistos po jais. Dauguma atskirų stiklainių yra apie metrą ir manoma, kad jie yra iš Šiaurės Afrikos, tačiau yra ir mažesnių amforų, tikriausiai pagamintų pietų Portugalijoje.
IBEAM mano, kad nuolauža, pavadinta „Cabrera XIV“, nes tai yra 14-oji senovinė laivo nuolauža, rasta nacionaliniame parke, yra geriausiai išsilaikiusi Balearuose ir tikriausiai viena geriausiai išsilaikiusių vakarinėje Viduržemio jūros dalyje.
Nepaisant gylio ir atokios vietos, manoma, kad jai gresia didelis grobstymas, todėl, siekiant apsaugoti svetainę, taikomos „būtinos kontrolės ir stebėjimo priemonės“.
„Divernet“ – didžiausias Prisijunges Ištekliai nardytojams
04-Feb-17