Remiantis JAV įsikūrusio Smithsonian Environmental Research Center in Science paskelbta ataskaita, „negyvų zonų“, vandens plotų atvirame vandenyne, kuriuose nėra deguonies, skaičius per pastaruosius 50 metų išaugo daugiau nei keturis kartus.
Pakrantės vandenyse mažai deguonies turinčių vietų nuo 10 m. padaugėjo daugiau nei 1950 kartų, ir mokslininkai teigia, kad jie tikisi, kad Žemei šylant deguonies kiekis šiose zonose ir už jų ribų mažės.
Ataskaitoje teigiama, kad mažėjimą galima sustabdyti tik suvaldžius klimato kaitą ir taršą maistinėmis medžiagomis.
„Deguonis yra gyvybiškai svarbus vandenynuose“, – sako jūrų ekologė Denise Breitburg, pagrindinė tyrimo autorė. „Vandenyno deguonies sumažėjimas yra vienas iš rimčiausių žmogaus veiklos padarinių Žemės aplinkai.
Taip pat skaitykite:Narai, grįžkite į SAS, kad išvalytumėte JK vandenis
Mokslininkai dirba GO2NE (Global Ocean Oxygen Network), kurį 2016 metais sukūrė JT tarpvyriausybinė okeanografijos komisija. Teigiama, kad jų pranešimas yra pirmasis, kuriame taip plačiai pažvelgta į vandenynams, kuriuose yra pusė pasaulio deguonies, kylančius pavojus.
Negyvose zonose, pvz., Meksikos įlankoje, deguonies lygis sumažėjo iki taško, kai jūros gyvūnija uždūsta ir miršta.
Kadangi žuvys vengia tokių zonų, jų buveinės mažėja ir jos tampa labiau pažeidžiamos plėšrūnų ar žvejybos. Kai kurie gyvūnai gali klestėti negyvose zonose, tačiau bendra biologinė įvairovė mažėja.
Autoriai teigia, kad jei deguonies kiekis sumažėja mažiau, gyvūnų augimas gali sulėtėti, daugintis ir sukelti ligas arba mirtį.
Mažas deguonies kiekis taip pat gali sukelti pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip azoto oksidas, šiltnamio efektą sukeliančios dujos, iki 300 kartų galingesnės už anglies dioksidą, ir toksiško vandenilio sulfido išsiskyrimą.
Dėl šylančio paviršinio vandens deguoniui sunkiau patekti į vandenyno vidų ir būti ten.
Pakrantės vandenyse dėl perteklinės maistinių medžiagų taršos iš žemės atsiranda dumblių žydėjimas, kuris nusausina deguonį, kai jie miršta ir irdami.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad kai vanduo sušyla, gyvūnams reikia daugiau deguonies, o koraliniai rifai gali eikvoti neturėdami pakankamai gyvybę teikiančių dujų.
Ataskaitoje raginama sprendžiant šią problemą taikyti tris aspektus – spręsti klimato kaitos ir maistinių medžiagų taršos problemą mažinant iškastinio kuro išmetimą ir geresnes nuotekų sistemas bei sanitariją; pažeidžiamų jūrų gyvūnų apsauga sukuriant daugiau nuo jūros saugomų teritorijų arba rūšių; ir pagerinti mažo deguonies kiekio stebėjimą visame pasaulyje, kad būtų galima numatyti, kur ateityje atsiras negyvos arba mažai deguonies turinčios zonos.
„Divernet“ – didžiausias Prisijunges Ištekliai nardytojams
06-Sau-18
