Mokslininkai išmatavo ryškius skirtingų ryklių rūšių dantų pjovimo efektyvumo ir ilgaamžiškumo skirtumus, naudodami naują bandymo įrenginį, skirtą ryklių elgesiui gamtoje atkartoti.
JAV mokslininkai pritvirtino kelis ryklio dantis prie fiksuoto slankiojančio pjūklo ašmenų ir nustatė, kad jis imituotų galvos purtymą, kuris pastebimas dideliems rykliams maitinantis. Veikimas buvo užfiksuotas dideliu greičiu video kaip prietaisas pjauna šviežios žuvies gabaliukus.
„Royal Society Open Science“ paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad bukasnukio šešiažiauninio ryklio, šalto vandens rūšies, dantys buvo prastai pjaustomi, palyginti su tigrų, smėlio juostų ir šilkinių ryklių dantimis. Tačiau šešiažiaunos dantys gali būti naudojami pakartotinai, nepastebėdami nusidėvėjimo požymių.
Kaip ir žmogaus sukurtų ašmenų atveju, aštriausi kitų rūšių dantys nublanko vos po kelių sąveikų, o ne tokie aštrūs dantys išblyško lėčiau. Kadangi rykliai nuolat keičia dantis, tai nebūtinai jiems būtų problema.
Tyrėjai pasirinko trijų pagrindinių tipų dantis, kurie taip pat reprezentuotų kitų rūšių dantis: nuo trikampių su mažais šilkinių ir smėlinių ryklių dantimis iki giliai išpjautų trikampių su dideliais tigrų dantimis ir pailgų, daugiakampių šešiažiaunų dantų.
Ataskaitoje spėjama, kad suaugę šešiažiauniniai rykliai, kurių įkandimas buvo mažiausiai veiksmingas, buvo linkęs grobį paimti visą ir dantimis jį sulaikyti, o ne pjauti. Kaip šalto vandens rūšis, šešiažiaunos gali pakeisti savo dantis lėčiau nei kiti rykliai, ir mokslininkai numatė ryšį tarp greito blukimo ir dažnesnio keitimo.
Tyrėjų komanda – Katherine Corn, Stacy Farina, Jeffrey Brashas ir Adamas Summersas – manė, kad jų ryškumo tikrinimo prietaisas ateityje galėtų būti panaudotas kuriant išsamią efektyvumo duomenų bazę.
„Divernet“ – didžiausias Prisijunges Ištekliai nardytojams
25-August-16
