Ryklių atakos prieš narus ir kitus vandens naudotojus yra palyginti retos, tačiau, remiantis nauju moksliniu tyrimu, yra vienas natūralus veiksnys, galintis padidinti jų tikimybę – Mėnulio poveikis.
Luizianos valstijos universiteto (LSU) Baton Ružo komanda ką tik paskelbė tyrimą, pagrįstą 55 metų išsamių ryklių atakų duomenų analize, ir padarė išvadą, kad kuo pilnesnės mėnulio fazės, tuo didesnis atakų lygis.
Taip pat skaitykite: Snorkeleris praranda pėdą rykliui dėl TCI
„Mėnulio efektas“, koreliacija tarp Mėnulio fazių ir gyvūnų bei augalų veiklos, jau seniai buvo pastebėtas remiantis įrodymais, kad gravitaciniai potvyniai veikia miegą, antžeminių rūšių judėjimą ir augimą, tačiau kaip tai vyksta, lieka neaišku.
Tačiau mokslininkai teigia, kad jų tyrimo metu ryšys tarp šviesos lygio ir ryklių atakų buvo aiškus – atakų dažnis buvo didesnis nei vidutinis tais laikais, kai Mėnulis apšviestas intensyviau, o mažiau, kai buvo mažiau mėnulio šviesos.
Darbas buvo pagrįstas duomenimis, surinktais nuo 1960 iki 2015 m. Tarptautinei ryklių atakų bylai Floridos universiteto Floridos gamtos istorijos muziejuje. Tačiau panašu, kad ryšys su mėnulio fazėmis nebūtinai yra „pavojingos mėnulio šviesos“ atvejis.
„Rykliams nereikia daugiau šviesos naktį“, – aiškina Steve'as Midway'us, LSU docentas ir projekto tyrinėtojas. „Dauguma ryklių atakų įvyksta dienos šviesoje. Tačiau Mėnulis gali veikti kitas jėgas Žemėje ir jos vandenynuose daug subtilesniais būdais – pavyzdžiui, gravitacinė trauka, kurią matome, paveikia potvynius.
Banglentininkai jūroje
Taip pat išlieka įmanoma, kad Mėnulio efektas kyla dėl žmogaus, o ne ryklio veiklos. Pavyzdžiui, banglentininkai yra grupė, kuri greičiausiai nukentės nuo ryklių atakų, kurios dažnai įvyksta paviršiuje, kai gyvūnai juos laiko natūraliu grobiu. Tačiau geriausios bangų sąlygos paprastai būna apie pilnatį, todėl gali būti, kad didžiulis banglentininkų skaičius jūroje tuo metu padidina atakų tikimybę ir dažnumą.
Nors mokslininkai pabrėžia, kad dar per anksti daryti konkrečias išvadas, jie teigia, kad jų tyrimai yra žingsnis siekiant geresnio ryklių atakų supratimo ir gali padėti formuoti rekomendacijas, kaip padaryti vandenyne vykdomą pramoginę veiklą saugesnę.
„Duomenų gausa, kurią turime, rodo, kad ten yra kažkas, į ką verta ir toliau žiūrėti“, – sako Midway. Tyrimas publikuojamas žurnale Jūrų mokslo ribos.
20 Sau 22
