„Visą gyvenimą nardau ir ištyriau šimtus nuolaužų, bet nieko panašaus nesu matęs. Laivai stovėjo tarsi ką tik palikti. Danijos Jutlandijos Jūrų karo muziejaus direktoriaus žodžiai išreiškia jo nuostabą aptiktus tris laivų nuolaužas, kurios daugiau nei 300 metų išliko vertikalios ir išskirtinai gerai išsilaikiusios net pagal Baltijos šalių standartus.
Gertas Normannas Andersenas vadovavo spalio mėnesio ekspedicijai, kurios metu buvo rastos nuolaužos, ir filmavo iš ROV maždaug 150 m gylyje. Du iš jų yra krovininiai laivai iš Nyderlandų, o trečiasis ir didžiausias ginkluotas laivas yra skandinaviškas laivas, greičiausiai XVII–XVIII a.
„Buvo fantastiška matyti, kaip ekrane pasirodė nuolaužos, kai į jūros dugną nusiuntėme povandeninį robotą su kamera“, – sakė Andersenas. „Nulaužos stovėjo beveik taip pat, kaip tą dieną, kai nuskendo prieš šimtus metų.
Atradimą ypač džiugino tai, kad ekspedicija prisidėjo prie projekto ENDURE – medžiagų skilimo po vandeniu tyrimu. Manoma, kad Baltijos jūra kartu su Šiaurės Amerikos Didžiaisiais ežerais užtikrina didžiausią povandeninės medienos apsaugą, tačiau vargu ar komanda būtų radusi geresnę jos išsaugojimo savybių iliustraciją.
Thyboron pagrindu Jutlandijos jūrų karo muziejus dirbo su Danijos povandeninių paslaugų teikėju JD-Contractor, kuris suteikė jūrinį laivą Sima ir ROV su pažangia technologija. Dalis 27 žmonių komandos buvo profesorius David Gregory, povandeninių medžiagų degradacijos specialistas. Nacionalinis Danijos muziejus. Jis ką tik gavo 20 milijonų kronų (apie 2.4 milijono svarų sterlingų) Europos mokslinių tyrimų tarybos dotaciją pradėti penkerių metų projekto ENDURE projektą.
„Šiaurės jūroje visos nuolaužos sugenda rekordiškai greitai“, – sakė Andersenas. „Visus medžio dirbinius suėda krūvos kirminai, o visa kita pasirūpina bangavimas ir sunkūs žvejybos įrankiai. Pabaltijyje medieną mintantys kirminai negali išgyventi rūgštingame ir mažai deguonies turinčiame vandenyje, o giliavandenės žvejybos pramonės, kuri pakenktų laivų nuolaužoms, nėra.
Švedų fotogrametrijos ekspertai Ingemaras Lundgrenas ir Fredrikas Skorgas iš „Ocean Discovery“ panaudojo tūkstančius šioje vietoje padarytų nuotraukų ir filmuotos medžiagos kurdami 3D virtualius nuolaužų vaizdus. „Fotogrammetrija tokiame vandens gylyje yra brangi, nes taikant metodą reikia ir brangios įrangos, ir ekspertų, ir didelio laivo, tačiau tai neabejotinai geriausias šiandienos metodas tirti ir dokumentuoti nuolaužas dideliame gylyje“, – sakė Andersenas.
Jūrų archeologas dr. Christianas Lemée rengia ataskaitą apie laivų nuolaužų amžių ir kilmę. Analizei padės paskutinę ekspedicijos dieną pakelti ant jūros dugno gulintį palaidą laivo kelį (įtvirtinimui naudojama lenkta arba L formos mediena). Jis saugomas detaliam tyrimui.
Taip pat „Divernet“: Divers Data Unikalus Baltijos laivo sudužimas, Narų ID nuolaužos kaip Vasa seserinio laivo programėlė, Vrako narai rado dar 10 Baltijos jūros nuolaužų, Šešių istorinių nuolaužų ID, skirtas narų takui
Tai taip nuostabu! Norėčiau spustelėti paveikslėlius, kad pamatyčiau didesnę raišką. Norėčiau pažvelgti atidžiau, nes užaugau aštuntajame dešimtmetyje ir slapta noriu būti Indiana Džounsu.