NARIMO NAUJIENOS
Gėlavandenės žuvys, kurios gyvena iki 100+
Ilgiausiai gyvenantys jūrų stuburiniai gyvūnai – Grenlandijos rykliai – gali išgyventi daugelį šimtmečių, tačiau iki šiol nebuvo žinoma, kad gėlavandenės žuvys išgyventų daug ilgiau nei 70 metų.
Dabar identifikuota daug ilgiau gyvenanti gėlavandenė žuvis su vienu Šiaurės Amerikos stambiagalvio buivolo (Ictiobus cyprinellus) nustatyta, kad jam sukako 112 metų. Anksčiau buvo apskaičiuota, kad viršutinė rūšies amžiaus riba yra 26 metai.
Per septynerius metus jūrų biologų komanda, vadovaujama Aleco Lackmanno iš Šiaurės Dakotos valstijos universiteto, sugavo ir užfiksavo daugybę didžiaburnių buivolių, kurie gali užaugti iki 1.25 m ilgio ir sverti iki 36 kg.
Dauguma žuvų buvo paženklintos ir paleistos atgal į gamtą, tačiau beveik 400 išpjaustytų, kad būtų galima ištirti jų otilitus – ausies struktūras, padedančias išlaikyti žuvų pusiausvyrą.
15 rugpjūtis 2019
Otilitai reguliariai kaupia papildomus kalcio karbonato sluoksnius, kad, kaip ir medžių žiedus, būtų galima patikimai įvertinti jų amžių.
Tyrėjai išsiaiškino, kad didžiausias 80–90 metų amžiaus intervalas buvo įprastas stambiaburiams buivolams, o tai gerokai viršijo ankstesnį rekordinį gėlavandenių būgnų amžių – 73 metus.
Radinys buvo patikrintas naudojant bombos anglies datavimą – metodą, pagrįstą XX amžiaus viduryje atliktais atominės bombos bandymais, kurie laikinai padvigubino anglies 20 kiekį atmosferoje, palikdami aptinkamus pėdsakus otilituose.
Kai kuriose tirtose buivolių populiacijose daugiau nei 90% žuvų buvo vyresnės nei 80 metų. Biologai mano, kad tai yra 1930-ųjų upių užtvankų statybos rezultatas, apribojęs žuvų prieigą prie jų natūralių nerštaviečių ir neleisdamas joms susilaukti jauniklių.
Anksčiau žvejų (jau nekalbant apie biologus) ir natūraliai nepasipildžius jų ištekliais, pagyvenusių buivolių populiacijos mažėja.