NARIMO NAUJIENOS
Tuo pat metu, kai Turkija buvo išbraukta iš JK kelionių raudonojo sąrašo, buvo paskelbtos dvi pagrindinės lankytinos vietos, pavadintos „povandeniniais parkais“, kuriuos turi tyrinėti nardytojai.
Nuo spalio 1 d. suteikiama prieiga prie ilgą laiką buvusio draudžiamo ploto – Pirmojo pasaulinio karo Galipolio mūšio lauko, kuriame nardymas yra Kanakalės mieste, Marmuro regione.
Per sąjungininkų pralaimėtą mūšį prieš Osmanų imperiją 1915 m. Galipolio sąsiauryje, dar vadinamame Dardanelais, buvo nuskandinta nemažai laivų. Dabar, praėjus daugiau nei šimtmečiui, Turkijos kultūros ir turizmo ministerijai vadovaujant buvo pašalinti likę sprogstamieji užtaisai, todėl naujai paskelbtame istoriniame Galipolio povandeniniame parke galima nardyti, skelbia „TRT World“.
Tačiau nardymą turės vadovauti vietiniai profesionalai, sertifikuoti Turkijos povandeninio sporto federacijos.
Dvylika iš 16 didelių laivų ir povandeninių laivų nuolaužų vietų bei vaizdingos Bebeko uolos dabar yra atviros nardytojams, teigia ministerijos Galipolio istorinės vietos direktoratas. Tai apima HMS Didingas, didžiausias iš devynių Karališkojo laivyno karo laivų prieš Drednautą, kurį netoli Helo kyšulio nuskandino povandeninis laivas ir žuvo 49 žmonės.
HMS Luisas, Osmanų ginklų nuskandintas minininkas, HMS Vandenynas ir HMS Nenugalimas Taip pat dabar galima nardyti, o vėliau į sąrašą gali būti įtrauktos papildomos nuolaužos, o kitos lieka neatpažintos 58 kv. mylių plote. Po Pirmojo pasaulinio karo nuolaužų yra minų ieškotojas Lundy1930 dešimtmetyje nuskendęs krovininis laivas Prepaid nuo septintojo dešimtmečio, ir keli žiebtuvėliai.
Teigiama, kad nuolaužos tinka visų lygių narams, nors esant nurodytam gyliui nuo 3 m iki 350 m, norint ištirti giliausią plotą, prireiktų povandeninio laivo.
Parko parengimas užtruko maždaug trejus metus, o TUBITAK Marmara tyrimų centras ir Stambulo universitetas atliko išsamų jūros dugno žemėlapių sudarymą su 3D modeliais iš kiekvieno laivo. Kilnojamieji daiktai buvo pašalinti iš nuolaužų konservavimui.
Teigiama, kad toliau į pietus ir už 460 mylių Kase, Antalijos regione, pietinėje Turkijos pakrantėje, Lycia-Kas povandeninio meno parko darbai beveik baigti.
Tai apėmė 658 prarastų senovės Likijos civilizacijos artefaktų kopijos, pagamintos naudojant ekologiškas medžiagas ir išdėliotos vietinių nardymo profesionalų virš 10,000 XNUMX kvadratinių metrų jūros dugno.
Gylis svyruoja nuo 5 iki 20 m, todėl eksponatus gali apžiūrėti snorkeleriai, turistiniai laivai, taip pat nardytojai. Numatytos stacionarios švartavimo vietos, skirtos apsaugoti jūros žolių lysves ir jose gyvenančius jūrų gyvūnus.
Licija buvo regionas, istorijai žinomas nuo vėlyvojo bronzos amžiaus, tačiau jo žmones šimtmečius pavergė persai, graikai ir romėnai. Jų kalba buvo prarasta, o vėliau ji tapo Bizantijos ir Osmanų imperijų dalimi, kol ją paveldėjo Turkija.
Laikui bėgant buvo pagrobta daug senovės Likijos civilizacijos relikvijų, o Londono Britų muziejus, kaip teigiama, surinko vieną geriausių kolekcijų.
Pasak „Hurriyet Daily News“, povandeninio parko akcentai yra kolonizuotos Likijos gatvės kolonos, Poseidonas ir jo žirgai, Chimera ir legenda apie Belerofoną bei nereidės senoviniame Ksanto mieste.
Vietos valdžios institucijų ir Vakarų Viduržemio jūros regiono plėtros agentūros bei Laivybos rūmų bendradarbiavimo projektu siekiama padidinti Kasmetinių nardymų skaičių nuo 80,000 300,000 iki XNUMX XNUMX ir padaryti jį ištisus metus veikiančia turistų lankoma vieta.
