NARIMO NAUJIENOS
Judantys nuodingi padarai
Važiuojate į pietus: medūzos dėžutėje. (Nuotrauka: Peteris Southwoodas)
Didėjanti vandenyno šiluma ir rūgštingumas sparčiai didina nuodingų ar nuodingų vandens gyvūnų paplitimą ir plitimą, rodo nauja „pavojingų“ rūšių analizė.
Remiantis JAV mokslininkų parengta ataskaita, tie padarai, kurie, šylant pasaulio vandenims, gali keisti savo arealą, yra liūtinės žuvys, erškėčių vainikėliai ir jūros gyvatės.
11 lapkritis 2018
Pietinio pusrutulio vandens naudotojams didžiausią nerimą kelia medūzos, kurių paplitimas ir gausa greičiausiai padidės, nes tai apima tokias rūšis kaip irukandji ir medūzos, kurios gali padaryti mirtinų žaizdų. Manoma, kad jie judės toliau į pietus link labiau apgyvendintų Australijos vietovių.
Mokslininkai ištyrė esamus duomenis apie klimato kaitos poveikį tokiems tvariniams, taip pat atliko įvairius modeliavimo tyrimus. Jie išsiaiškino, kad nors įvairios rūšys nebūtinai taps gausesnės, jos linkusios stumtis į šiaurę ar pietus, nes vandenys, esantys arčiau pusiaujo, jiems pasidarė per šilti.
Tačiau modelis nebūtų nuoseklus, nes kai kurios rūšys susidurs su sunkumais dėl tokios migracijos.
Erškėčių vainiko žvaigždės jau plinta į pietus iki Didžiojo barjerinio rifo ir sukelia papildomų problemų koralams, kuriuos paveikė balinimas dėl vandenyno atšilimo.
Manoma, kad dygliažuvės taip pat juda į naujas teritorijas, tačiau ataskaitos autoriai teigia, kad reikia atlikti tolesnius klimato kaitos poveikio gyvūnų, tokių kaip geluonių, akmenžuvių ir mėlynžiedių aštuonkojų, judėjimą.
Ataskaita „Klimato kaitos aplinkos ir ekologiniai padariniai nuodingoms jūrų ir amfibijų rūšims dykumoje“ paskelbta žurnale „Wilderness and Environmental Medicine“.